Dictionary of the Lithuanian Language.
iškaraliauti — intr. Š išbūti kurį laiką karalium, išviešpatauti. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkaraliauti — 1. intr. pradėti karaliauti, užviešpatauti: Švedai norėjo čia užkaraliauti Šts. 2. tr. prk. pradėti valdyti (namus, ūkį): Ilžė Karalikė buvo beveik beužkaraliaujanti visus namus I.Simon. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikaraliauti — įsiviešpatauti: Buvo prisiekęs jam padėti įsikaraliauti rš. Edvardą medžioklėj nužudžius, Etelredas įsikaraliavo EncVII440. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
